- išplendėti
- išplendė́ti 1. intr. sudegti: ^ Kad tu išplendė́tum su tokiom savo pasakom! Grš. 2. tr. išnaikinti: Skėriai (šarančios) nuo rytų į vakarus viską išplendės A1885,87. \ plendėti; išplendėti; nuplendėti; suplendėti
Dictionary of the Lithuanian Language.